Trumpai apie vasaros ekspediciją.

2011 rugpjūčio 31 d., 20:00 | autorius: Tomas Rekašius

Pasibaigė dar viena speleoklubo „Spelaion“ organizuojama vasaros ekspedicija, skirta naujų urvų Arabikos kalnų masyve paieškai ir jų tyrinėjimui. Šiais metais ji vyko rugpjūčio 2–23 dienomis ir buvo ilgiausia iš visų anksčiau organizuotų ekspedicijų, o įskaitant dar ir kelionę iš Vilniaus ir atgal, užtruko beveik mėnesį. Dalyvių tradiciškai buvo nedaug, tik keturi žmonės. Ekspedicijos sudėtis:

  • Vladimir Ilin (vadovas),
  • Edita Atkucevičiūtė-Ilina,
  • Mindaugas Kudirka,
  • Tomas Rekašius.

Ant didžiausio stovyklos akmens stovi šių metų ekspedicijos dalyviai: Edita, Tomas, Vladimiras ir Mindaugas.

Šiais metais Arabika beveik visoms ekspedicijoms buvo šykšti. Vienintelė išimtis tai jungtinė Minsko - St. Peterburgo speleologų ekspedicija, kurios metu vieną urvą pavyko pagilinti nuo -180 m iki -430 m. Kiek mums žinoma, daugiau tokių reikšmingų proveržių nebuvo, bet tai nereiškia, kad mums visiškai nieko nepavyko nuveikti.

Kaip ir buvo numatyta, pagrindiniai darbai vyko urve „Vdohnovenije“. Per paskutines praėjusios ekspedicijos dienas buvo aišku, kad meandras, kurį mes tada platinome, išeina į naują šulinį, tačiau mums pritrūko (kaip tada atrodė) vienos ar dviejų darbo dienų. Šį kartą pradėtą darbą pabaigė Vladimir Ilin ir Mindaugas Kudirka. Jiems užteko vieno išėjimo ir šulinys atsivėrė. Kaip pasirodė, meandras išeina į šulinį pačiame pačiame jo viršuje. Įdomu tai, kad į tą pačią vietą ateina dar vienas toks pats siauras paralelinis meandras, o tiksliau - juo atiteka upeliukas.

Šulinys staigiai išplatėja ir siekia apie 25 m gylio. Deja, jo dugne — didelių akmenų kamštis. Jį mums pavyko praeiti, bet kas ne taip džiugina — nepavyko iš jo išeiti. Taip atsirado naujas matavimo vienetas — mindė. Į tą užvartą įsikasėm per 4 mindes, tai būtų apie 6-8 metrus. Darbas ten sunkus pirmiausia dėl aplinkos salygų: iš viršaus atitekantis upelis šulinyje pavirsta į nuolatinį lietų, o oro temperatūra tik apie 2 C°. Dėl tos priežasties nemažai laiko praleidom paviršiuje. Buvo atrastos keletas „skylių“, ir bent viena iš jų perspektyvi — reikia tik padirbėti.

Detaliau su tyrinėjimų rezultatais bus galima susipažinti specialiai ekspedicijai skirtame puslapyje „Speleologų Pikas“. Ten pat bus ekspedicijos nuotraukų galerija ir kita medžiaga.

Kaip ir visada norime padėkoti žmonėms, kurie vienaip ar kitaip mums padėjo:

  • Speleoklubo „Sokolniki RUDN“ vadovui Aleksandrui Petrovičiui Jefremovui, kuris ne pirmus metus pasitinka mus kalnuose, pavaišina karšta arbata ir pasodina už pietų stalo,
  • visiems „Sokolniki RUDN“ ekspedicijos dalyviams (su kuriais mums teko pagyventi pora dienų) už gerą kompaniją, pusryčius, pietus ir vakarienę, ir asmeniškai Darjai Pleshakovai už pirmąją pagalbą,
  • Dzou ir Bresto stovyklų speleologams už šiltą priėmimą ir svetingumą,
  • Svetlanos Mazinos grupei už prisistatymą.

Su pagarba,
ekspedicijos dalyviai.