„Spelaion“

Devintosios tarptautinės Minsko SRT varžybos „TM taurė“.

2010 balandžio 25 d., 03:10 | autorius: Tomas Rekašius

Balandžio 3-4 dienomis šalia Minsko olimpinio komplekso „Раубичи“ vyko tradicinės speleo technikos varžybos. Šio, jau 38 metus vykstančio renginio organizatorius – Baltarusijos speleologų klubas „Geliktit-TM“. Dėl įvairių priežasčių iš anksto planuotas dalyvių iš Lietuvos skaičius prieš išvažiuojant gerokai sumažėjo, bet „Spelaion“ komanda, o ją sudarė Agnė, Eglė, Monika, Mindaugas ir Tomas, sėkmingai sudalyvavo varžybose.

Dalyviai

Oficialiai čia vyksta net dvejos varžybos. Pirmiausia tai nacionalinis speleo technikos čempionatas, kuriame atskirose vyrų ir moterų įskaitose rungtyniauja Baltarusijos speleologai. Lygiagrečiai vyko jau IX atvirosios tarptautinės asmeninės speleo technikos varžybos „TM taurė“. Čia bendroje įskaitoje gali dalyvauti visi norintys. O tokių buvo gana nemažai. Tradiciškai atvažiavo daugkartiniai varžybų nugalėtojai iš Sankt Peterburgo, nemaža grupė svečių ir dalyvių iš keletos Maskvos speleo klubų, buvo svečių iš Ukrainos, o Lietuvą atstovavo „Spelaion“. Iš viso 120 užsiregistravusių, tarp kurių 38 sportininkai iš 4 šalių.

Varžybos

Renginys prasidėjo sveikinimo kalba ir iškilmingu vėliavos pakėlimu. Pagal tradiciją, teisė pakelti varžybų vėliavą teko daugkartiniam varžybų nugalėtojui Danilui Čeredničenko. Vėliau teisėjai pakvietė varžybų dalyvius trasų ir jų įveikimo taisyklių išaiškinimui.

Paskutinius dvejus metus varžybų dalyviams reikia įveikti 4 trasas. Laimėtojas nustatomas pagal bendrą mažiausią visų trasų praėjimo laiką. Čia reikia priminti, kad Baltarusija (kaip ir Lietuva) urvais ir uolomis pasigirti negali, todėl visos trasos pakabintos miške, tarp medžių. Antra, pats varžybų pavadinimas tiksliai pasako, kad tai yra SRT varžybos, t.y. technikos, kurią naudoja speleologai, bet ne pačios speleologijos varžybos. Kita vertus, tai gana įprastas formatas, nes surengti varžybas, kuriose dominuotų vien speleologinės užduotys ar rungtys, būtų gana sudėtinga. Nors yra ir tokių, pvz., ne taip seniai įvykusios požeminio orientavimosi varžybos Odesos katakombose. Apie panašias varžybas, išgirdęs mūsų kalbas, mums traukiniu važiuojant į Minską papasakojo pro šalį į tamburą ėjęs parūkyti kaimynas iš gretimo kupe, kuris prieš daug metų pats užsiiminėjo speleologija.

Pirmosios dvi trasos labai panašios viena į kitą. Prie starto reikia pralįsti pro padangą, nubėgti iki virvės, tada per porą persisegimo taškų pakilti į viršų. Ten perkėla tarp dviejų medžių viršūnių; vienu atveju su dar viena padanga jos vidury, kitu – su mazgu ant virvės, kurį, žinoma, reikia praeiti pagal SRT taisykles. Vėliau nusileidimas ant žemės ir po to belieka pro padangas ar kitas dirbtines kliūtis pasiekti finišą. Trečioji trasa pati garsiausia, ir tuoj paaiškės kodėl. Čia natūralių siaurumų trūkumą varžybų organizatoriai kompensavo 2-3 metrų ilgio metaliniais vamzdžiais. Pirmieji du guli iš karto prie starto/finišo. Pralindus pro juos, trasa toliau eina per kitus du gretimuose medžiuose pakabintus vamzdžius: vienu iš jų reikia pakilti į viršų, ten saugiai perlipti ir nusileisti jau kitu vamzdžiu. Finišas – vėl kažkur tunelio gale. Užtat kiekvienas startas girdėjosi iš tolo, skambėdavo visas miškas :) Paskutinė, ketvirtoji trasa iš dalyvių reikalavo ne tik mokėjimo taisyklingai įveikti SRT trasą, bet ir pačiam ją pakabinti. Teisėjų paruošta trolėja reikėjo užlipti į medžio viršūnę, ten pritvirtinti savo virvę, ja nusileisti iki kito medžio, tada iki žemės. Toliau viską tą patį pakartoti atbuline tvarka, t.y. surinkti savo pakabintą virvę ir grįžti atgal į starto poziciją.

Žinoma, suspėti su visais ir vienu metu būti keturiose vietose neįmanoma, todėl daug pasirodymų teko praleisti. O pažiūrėti buvo į ką. Be to, šiais metais nedalyvavo daugkartinis varžybų nugalėtojas D. Čeredničenko iš Sankt Peterburgo, todėl iki pat galo nebuvo aišku, kas yra lyderis. Užtat įdomiau buvo sekti rezultatus!

Atrakcionas

Kadangi svečių ir žiūrovų varžybose buvo kokius du kartus daugiau nei pačių dalyvių, organizatoriai pasirūpino, kad ir jie turėtų ką veikti. Daugiausiai dėmesio sulaukė tradicinis atrakcionas – bokštas iš alaus dėžių. Jo esmė labai paprasta. Stovint ant dėžės krašto, ant jos reikia uždėti antrą dėžę ir pasilipti aukščiau. Tada uždėti trečią dėžę ir vėl palipti. Viskas labai paprasta, bet tik tol, kol dėžių dar nedaug, o visas įdomumas prasideda, kai pasiekiamas 2-3 metrų aukštis, ir visas šitas bokštas pradeda svyruoti. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, ką tai reiškia, galima pasakyti, kad 20 dėžių yra apie 8 metrų aukščio linguojantis bokštas. Norint išsilaikyti, reikia labai gerai laikyti pusiausvyrą. Aišku, anksčiau ar vėliau visas bokštas su didžiuliu trenksmu griūva žemyn, o kad kartu nenukristų ir jo statytojas, jis visą tą laiką būna „saugojamas“ virve. Nors stebėdamas šitą reginį iš anksto žinai, kad labiausiai čia nukenčia dėžės, tačiau azarto dėl to nė kiek ne mažiau, o adrenalinas gaminasi net ir stovint apačioje. Tikriausiai dėl to čia visą dieną netrūko nei žiūrovų, nei pačių dalyvių.

Šių metų rekordas – 24 dėžės. Ir Agnė, ir Mindaugas šioje „neolimpinėje“ varžybų rungtyje sudalyvavo labai sėkmingai ir sudarė realią konkurenciją nugalėtojui: Agnė sustatė 19 dėžių, Mindaugas sudėjo net 21 dėžę. Iki pergalės trūko labai nedaug. Na, čia galima prisiminti, kad prieš porą metų Mindaugui pavyko greičiausiai įveikti vieną atrakcioną ir laimėti pirmą vietą.

Rezultatai

Rezultatų paskelbimas – svarbus ir visų laukiamas varžybų momentas. Kaip ir kiekvienais metais, prizų čia buvo daugiau nei prizinių vietų. Progos pačios įvairiausios. Pagal tradiciją būtinai reikia pasveikinti naują speleo šeimą, šiais metais tai nuolatiniai varžybų dalyviai iš Sankt Peterburgo Amina ir Filipas. O kur dar loterija, atrakcionų nugalėtojų apdovanojimai. Už dalyvavimą „parolimpinėse“ žaidynėse buvo apdovanotas ir audringais plojimais pasitiktas 2009 metais kalnuose didžiulę traumą patyręs, bet šiais metais vėl varžybose dalyvavęs Filipas Čeredničenko. Aišku, labiausiai laukiami „TM taurės“ apdovanojimai.

Vieta	Vardas, Pavardė	Klubas	I  trasa	II trasa	III trasa	IV trasa	VISO
1	Ivan Ilin	„Белая мышь“, Maskva	2:16	2:34	1:46	4:15	10:51
2	Dmitryi Molev	„Дзержинец“, Sankt Peterburgas	3:13	3:28	1:46	5:57	14:24
3	Amina Chanysheva	„Дзержинец“, Sankt Peterburgas	3:16	3:37	1:43	7:46	16:22

Na, žinant šiuos žmones, rezultatai nelabai stebina. Klausimas buvo vienas – kaip pasiskirstys pirmos trys vietos. Šį kartą kelis metus trukęs Peterburgo speleologų viešpatavimas buvo nutrauktas ir taurė iškeliavo į Maskvą. Kita vertus, nieko nuostabaus, nes Ivan Ilin paskutiniu metu nuolat užima aukštas vietas Rusijos ir Ukrainos speleologų varžybose. Tas pats atsitiko ir mūsų organizuotose varžybose „SPELEO Pagonija“. „Spelaion“ atstovas Mindaugas Kudirka, visas trasas praėjęs per 22:01, užėmė 11-tą vietą ir, kaip ir pernai, lentelėje atsidūrė šalia Lianos Sirazovos. Stabilus rezultatas irgi vertybė :)

Kitų dalyvių rezultatus galima pamatyti varžybų puslapyje.

Pabaigai

O pabaigai norisi pasakyti ačiū varžybų organizatoriams ir mūsų draugams iš Minsko už šiltą priėmimą ir draugišką varžybų atmosferą. Čia visada malonu grįžti.